Kondensatas

Norėdami pateikti pavyzdį, paimkime diagramos 1 tašką, 35 °C temperatūrą ir 50% santykinę oro drėgmę, taigi ore šiuo metu yra tik 50% drėgmės garų pavidalu, o tai yra maksimumas šiai temperatūrai.

Drėgmės kiekis ,,x,, šiame taške yra 19 gramų H2O viename kilograme oro.

Pradėjus vėsinti tokį orą, temperatūra nukris iki pastovios „x“.

Kai temperatūra nukrenta iki 1' taško diagramoje, esančioje santykinės drėgmės kreivėje φ = 100%, tai reiškia, kad 1' taško (apie 23°C) temperatūros oras apima didžiausią vandens kiekis vandens garų pavidalu nurodytai temperatūrai. 3 taško temperatūra vadinama šlapio termometro temperatūra, rasos taško temperatūra yra 4 taškas.

Vėsinant orą žemiau šios temperatūros, ore gali susidaryti nedideli vandens lašeliai, taip ant oro kondicionavimo sistemų šilumokaičių susidaro rasa.

Pavyzdyje orą atvėsiname iki 13°C temperatūros, tai yra diagramos 2 taškas.

Santykinė oro drėgmė šioje vietoje turi būti 100 %, o drėgnumas – 10 gramų H2O vienam kilogramui oro.

Drėgmės kiekio skirtumas taškuose 1' ir 2 yra susidariusio kondensato kiekis, tai yra 19-10=9 gramai H2O vienam kilogramui oro.

• Pavyzdys, kaip suskaičiuoti kondensato kiekį tam tikram aušinamo oro išleidimui:

Atšaldome orą nuo temperatūros t1 = 35°C, santykinės drėgmės φ1 = 50% ir drėgnumo x1 = 19 g/kg . Oro kiekis Qv = 1000 m³/h. Orą atšaldome iki t2 = 13°C.

Skaičiavimui priimkime oro tankį p = 1,2 kg/m³.

Oro masės tūris lygus:

Oro drėgmės kiekis taškuose „1“ ir „2“ skiriasi:

Susidariusio kondensato „A“ kiekis yra:

Todėl aušinant tam tikrą oro kiekį nuo 1 taško temperatūros iki diagramos 2 taško temperatūros, per valandą turi susidaryti 10,8 kg kondensato.